„Išprotėjęs“, „nupušęs“, „be ribų“, „titaninis“, „deimantinis“, „Dievas“, „Jėzus“, „Tarzanas“ – pravardžių, priklijuotų ultratriatlonininkui Tautvydui GRABAUSKUI (46), greičiausiai suskaičiuoti neįmanoma. O pats atletas net nebando slėpti, kad jam patinka žmonių pastangos sugalvoti vis ką nors naujo ir originalaus. Tačiau daugelis jau įpratę tiesiog sakyti: „Iron Tautvis.“
Prieš savaitę kaunietis kirto Šveicarijoje vykusių dvidešimtgubo ultratriatlono varžybų „Swiss Ultra Double Deca“ finišo liniją. Ištvermingiausi pasaulio atletai, kuriuos pats Tautvydas meiliai vadina „monstriukais“, turėjo nuplaukti 76, numinti 3600 ir nubėgti 844 kilometrus. Tai įveikusių atletų prieš varžybas buvo vos aštuoniolika. Tautvydas tai padarė per 551 valandą 7 minutes ir 20 sekundžių – beveik 23 paras – ir į Lietuvą parvežė bronzos medalį.
Tautvydai, ar jau suvoki, ką pavyko pasiekti?
Dar ne! Finiše emocijos užplūdo, bet jausmo, kas nutiko, nebuvo. Žinau, kad jis ateis laikui bėgant. Gali prireikti mažiausiai savaitės. Tiesą pasakius, pats pagalvoju apie tuos skaičius ir pasidaro žvarboka. Suprantu svarbų dalyką: to nebūčiau padaręs be suburtos komandos. Paklausi, kur yra ribos? Kiekvieno žmogaus galvoje. Pažiūri skaičius, atrodo baisu, bet juos visada galime paversti realybe ir suvokti, kad tai