Ispanijoje gyvenantys dizainerė, juvelyrikos namų YURGA įkūrėja Jurga LAGO (44) ir tapytojas Lino LAGO (45) laimingi vėl grįžę į kasdienę įtemptų darbų rutiną. Dvi savaites jų gyvenimą jaukė... pasaulinio garso bestselerių autorė Elena Ferrante.
Į painią istoriją Jurgą įtraukė vyras. Vieną dieną Lino gavo elektroninį laišką iš „The New York Times Magazine“. Jo prašė skubiai sukurti garsiosios rašytojos Elenos Ferrante portretą. Jos romanai „Nuostabioji draugė“, „Naujoji pavardė“, „Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka“, „Istorija apie prarastą mergaitę. Neapolietiška saga“ be galo populiarūs ir Lietuvoje.
Lino turėjo nutapyti moterį, kurios niekas nėra matęs! Užsakovai išdavė tik tiek, kad tai – moteris šviesiomis akimis, šviesios odos, maždaug šešiasdešimties metų amžiaus. Lino turėjo visai mažai laiko – tik savaitę. Jis rado ne vieną pažįstamą ir nepažįstamą modelį, atitinkantį nupasakotą mįslingosios rašytojos išvaizdą. Tas moteris piešė, eskizus siuntė į Ameriką, o iš ten vis atskriedavo atsakymas „ne“. Vieną rytą praradęs viltį atspėti, kaipgi ta rašytoja atrodo, Lino tarė žmonai: „Betgi Ferrante gali būti tu!“ Ir Jurga neprieštaravo. Lino ją nufotografavo, paprašė papozuoti žiūrint į vieną, į kitą pusę. Netrukus eskizas pasiekė Niujorką, o iš ten atėjo pergalingas atsakas: „taip“!
Lino Lago kurtu portretu buvo iliustruotas tekstas apie Eleną Ferrante. Jame buvo pranešama, kad apie paslaptingąją bestselerių autorę, dėl kurios romanų iš proto eina visas pasaulis, bus statomas filmas.
„Lino dažnai tapo antikinius portretus, – pasakoja Jurga. – Tas rašytojos portretas yra pirmas šiuolaikinės moters. Jį sukūrė savo stiliumi, kaip ir tų moterų iš praėjusių amžių, – jos veido matyti tik šuoras. Beje, šiuo stiliumi kuriami Lino darbai be galo populiarūs visame pasaulyje.“
Čia istorija, kaip Jurga tapo Ferrante antrininke, galėjo ir baigtis. Tačiau Ispanijos žurnalistai nutarė, kad ta viešumos vengianti rašytoja yra būtent šio dailininko žmona! Jie net iškapstė Lietuvoje išleistą Jurgos romaną „Liucija“ ir surado, kur gyvena menininkų šeima.
„Vieną rytą už durų pamatėme būrį žmonių. Iš pradžių nesupratome, kas dedasi, – prisimena naujuose namuose Ispanijoje su šeima neseniai įsikūrusi Jurga. – Tačiau po poros minučių Lino suprato, kame kampas, ir mes per galinį išėjimą dingome iš namų. Jis su „The New York Times Magazine“ pasirašęs konfidencialumo sutartį – nežinojome, kaip elgtis su prie mūsų namų besibūriuojančiais žurnalistais. Lino – labai tiesus žmogus ir tokie fintai – ne jo charakteriui. Tad ta istorija labai keista. Na, bet juk tai –tik žaidimas. Beje, Lino yra vienas iš žmonių, kurie apie Eleną Ferrante žino labai daug, bet nieko negali pasakoti, – yra supančiotas tos pačios konfidencialumo sutarties. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai – ne vienkartinis projektas. Lino dalyvaus ir dirbs prie filmo apie tą rašytoją, dalyvaus jo pristatyme.“
Žurnalistai ir rašytojos gerbėjai aplink Lago namus slankiojo kelias dienas. Lino paklausė amerikiečių, kaip jam elgtis. Iš jų gavo leidimą žiniasklaidai paaiškinti padėtį. Laiške su daug šypsenėlių buvo rašoma, kad tas neplanuotai kilęs ažiotažas – puiki reklama ir Ferrante, ir Lino, ir Jurgai.
Lino davė interviu ispanų žiniasklaidai, jie su Jurga nusifotografavo ir užtikrino, kad ji – tikrai ne ta rašytoja, o tai, kad ji žvelgia iš paveikslo, – tik sutapimas, juokas.
Pagaliau po dviejų sumaišties savaičių menininkų pora vėl gali ramiai gyventi ir kurti. Ramybės jiems tikrai reikia, nes abu vos spėja vykdyti kūrybinius planus ir užsakymus. Jurga džiaugiasi, kad Lino dabar – ant bangos. „Jis daugiausia dirba Amerikoje, Singapūre ir Prancūzijoje. Žinoma, ir Ispanijoje, bet tai jo namai, – pasakoja. – Dabar rengia didelį projektą su žurnalu „Elle“. Tai, matyt, bus darbas ne tik Prancūzijos rinkai leidžiamam žurnalui, bet ir visam pasauliui. Na, o aš kuriuosi Ispanijoje ir taip pat turiu nemažų planų. Čia ketinu atidaryti savo juvelyrikos saloną.“
Galbūt šis nuotykis su Ferrante jai sukėlė rašymo ilgesį? „Po „Liucijos“ vis dar neprakvėpuoju, –prisipažįsta. – Daugeliui atrodo, kad tai lengva knyga. Iš tiesų ją rašyti buvo labai sunku, nes po juoku paslėpta žmogaus tragedija. Buvo sudėtinga, man reikia atsigauti – kol kas rašyti nenoriu. Tad ta didelė literatūros žvaigždė ant manęs nukrito tikrai neplanuotai.“