Aktorius ir režisierius Balys Latėnas pasidalijo laišku, kurį jo senelis siuntė senelei, kai šiam buvo 23-eji. Tuo metu senelis buvo ištremtas netoli Novosibirsko. „Kaip skurdi pati vietovė, taip yra skurdus ir mano gyvenimas“, – rašė jis, bandydamas perteikti realybę 1946-aisiais.
Balys Latėnas pasidalijo jautriu savo senelio laišku senelei. Jis buvo rašytas tada, kai seneliui buvo 23-eji. Įrašu leido pasidalinti su portalu Žmonės.lt.
„Sveikinu tave, seniai mano aplankyta Vale..! Gegužės 20 dieną gavau nuo tavęs, brangioji, antrą laišką, nes man dabar yra aišku, kaip kas gyvena, kas mirė, kas sukūrė šeimos židinį ir t.t.
Miela mano Vale, gyvenu kol kas po senovei. Rodosi, jau pats pavasaris, bet pas mus gana šalta ir neapsivilkus votiniais drabužiais į darbą išeiti negalima. Jeigu nori žinoti, kurioje vietoje aš gyvenu, tai pasiimk žemėlapį ir Vidurinėj Azijoj atrask miestą Novosibirską, tai nuo jo dar 450 kilometrų, mažame ir skurdžiam Baimo miestelyje gyvenu aš, kaip skurdi pati vietovė, taip yra skurdus ir mano gyvenimas.
Iki gavimo tavo laiško, visą laiką graužiau save, kam papuoliau, kodėl aš kalėjime, bet dabar pasirodo, kad ir laisvėje nėra gerumo, nelaimė lydi nelaimę. Miela Vale, kai rašai, kad mergaitės eina už vyrų, tai, Valiuk, žiūrėk, nepraleisk momento, nes mane sulaukti sunku, kadangi man dar aštuoni metai, kurie mane tikrai padarys nenormalų žmogų ir nevertą tavęs. Taigi, Vale, apsigalvok ir viską parašyk man. Dar parašyk, kaip gyvena Jatkūnas, Žalkauskas, Malinauskas, Kratuko Vladas, Česiukas, Alfonsas mūsų geradaris, Balys, Petras Bertašius, Samuelis ir Antanas Meželiai.
Sudie.
Antanas 1946 gegužės 21“, – rašė B.Latėnas.
Aktorė Elžbieta Latėnaitė taip pat persidalijo laišku ir rašė:
„Čia mano seneliuko, rusų nuteisto mirties bausme, paskui „tiesiog“ ištremto ~7 metams, laiškas savo meilei, mano senelytei. Ačiū jiems, kad ištvėrė ir taip mylėjo, tik taip aš galėjau gimti ir turėti savo šeimą ir giminę. Ačiū pusbroliui Baliui Latėnui, kad parodė laišką.“