39 metai – ir tiek pat iššūkių. Daugelis dar pamena bebaimį kaunietį Liną Samašką iš televizijos šou „Robinzonai“. Jis sumanė, kad gimtadienio proga reikia nuveikti ką nors neįprasto.
Nubėgti 39 kilometrus bendrovės „Robinzonada“ įkūrėjui būtų buvę perdaug paprasta ir banalu. Juk jis visuomet prisigalvoja tokių pramogų, veikiau – savęs išbandymo būdų, kurie nelabai kam daugiau šautų į galvą.
Todėl gimtadienio dieną, kai spaudė beveik 30 laipsnių šaltis, jis su baidare leidosi Nerimi, kurią grėsmingai rakino ledas. Linas įveikė 3,9 kilometrus, darbuodamasis ne tik irklais, bet ir ledkirčiu. Vėliau – visus 39 kilometrus.
Tai vienas iš jau beveik dešimties įveiktų iššūkių.
“Kaip juos sugalvoju? Tiesiog šauna mintis dieną ar nemiegant naktį ir ilgai netrukęs puolu įgyvendinti, žaidžiu skaičiais try sir devyni”, – entuziastingai pasakojo Linas.
Vienas keisčiausių pastarųjų gimtadienio užsibrėžimų – karštos taurės ant nugaros. Vyras vertina senovės, natūralios medicinos principus.
“Tikiu net, kad žmogus gali išgydyti save pats”, – sakė L. Samaška.
Bandydamas sužadinti organizmo valymosi galias, jis ir sumanė pasistatyti taures. Tik štai ne taip paprasta jų šiais laikais gauti. Padėjo Lino masažuotoja, surankiojusi 39 taures iš visų pažįstamų.
Be to, vyras 13 kartų vienu metu subėgiojo Kaune laipteliais aukštyn žemyn, tai užtruko 49 minutes.
Ateityje Linas planuoja įveikti 390 kilometrų upėmis be sustojimo – tai turėtų užtrukti dvi paras, o tai reiškia, kad su savimi vyras galynėtųsi be miego ir poilsio. Praktikos jau turi – vienose varžybose įveikė 310 kilometrų atstumą.
Kodėl jam viso to reikia?
“Greičiausiai gimstant mane gamta apdvanojo klampesniu nei įprastai krauju, todėl man reikia jį pravarinėti”, – juokėsi vyras. Tačiau patikino, kad nors iš pirmo žvilgsnio jo iššūkiai atrodo nutrūktgalviški, aklai į juos neneria, o apgalvoja ir pasiruošia, kad kitiems nesuteiktų nepatogumų jį gelbstint.
Linas su buvusia žmona turi netrukus 18 metų sulauksiančią dukrą Kamilę. Ji kur kas ramesniuo charakterio nei tėvas.
„Ji šypteli sau į ūsą, bet mane palaiko – žino, kad tėtukas be galvos“, – išdidžiai tarė L.Samaška.
